
Sveikatos centro Kaišiadorių psichikos sveikatos filiale dirbti pradėjo psichiatrė Indrė Dzinzinaitė ir medicinos psichologė Ugnė Dubosaitė
Svarbiausia – pokalbis ir supratimas
I. Dzinzinaitė medicinos studijas baigiau Lietuvos sveikatos mokslų universitete, vėliau tęsiau rezidentūrą. „Patirtį kaupiau įvairiose gydymo įstaigose – nuo Kauno klinikų ir Kauno ligoninės iki Šiaulių Respublikinės bei Palangos klinikos, – pasakoja pašnekovė. – Psichiatrijos dienos stacionaras atveria visai kitokias galimybes pacientams: žmonės dieną atvyksta gydytis, gauna įvairių specialistų paslaugas, o popiet grįžta namo ir gali tęsti savo įprastą gyvenimą. Tai labai svarbu – gydymas vyksta neatskiriant žmogaus nuo kasdienybės.“
Gydytoja neslepia – prieš ketverius metus pasirinkdama psichiatrijos rezidentūrą ji dar nelabai įsivaizdavo, kaip atrodys kasdienis darbas su pacientais. „Supratau, kad čia labai svarbios ne tik profesinės žinios, bet ir žmogiškosios savybės. Mano darbe būtina nevertinti, neturėti išankstinių nuostatų ir leisti žmogui kalbėti apie tai, kas jį labiausiai skaudina,“ – sako ji.
Jos teigimu, tik sukūrus pasitikėjimo santykį galima pasiekti gerų rezultatų: „Dažnai žmonės dalijasi patirtimis, apie kurias niekam kitam nebuvo pasakoję. Tada ir gydymas tampa prasmingas.“
Jauna specialistė pabrėžia, kad psichiatrijoje svarbiausi du dalykai – pokalbis ir supratimas. „Žinoma, vaistai padeda, bet be gyvo santykio jų poveikis nebūtų toks efektyvus. Man rūpi, kad pacientas suprastų savo ligą, žinotų gydymo galimybes ir galėtų pats priimti sprendimą, kas jam priimtiniausia,“ – sako gydytoja.
Pasak jos, geriausi rezultatai pasiekiami tada, kai derinamas medikamentinis ir nemedikamentinis gydymas. „Žmogų reikia įgalinti sveikti. Mano darbe tai – didžiausia prasmė,“ – priduria ji.
Medicinos psichologė patirties sėmėsi užsienyje
Medicinos psichologė Ugnė Dubosaitė psichologijos bakalauro studijas baigė Londone, ten dirbo su jaunais pacientais, turinčiais autizmo spektro sutrikimų. „Supratau, kad psichologės darbui vien bakalauro žinių nepakanka, todėl nusprendžiau tęsti mokslus Lietuvoje ir baigiau magistro studijas Lietuvos sveikatos mokslų universitete“, – pasakoja psichologė. Jos magistrinio darbo tema – jaunų žmonių streso valdymas.
Kaišiadorys – pirmoji U. Dubosaitės darbovietė po magistro studijų. „Tėtis per radiją išgirdo, kad Sveikatos centro Kaišiadorių psichikos sveikatos filialas ieško medicinos psichologo. Taip pradėjau dirbti Kaišiadoryse“, – šypsosi specialistė. Čia ji konsultuoja sergančius depresija, patiriančius stresą ar turinčius įvairių kitų psichologinių problemų pacientus.
Ji pripažįsta, kad psichologo darbe tenka susidurti su įvairiomis emocijomis ir žmonių išgyvenimais, todėl labai svarbu nuolat lavinti ne tik profesinius įgūdžius, bet ir mokėti atsipalaiduoti, skirti laiko sau. „Psichologo darbe būtina rasti vidinę pusiausvyrą, išmokti atpažinti savo emocijas, nes tik tada galima efektyviai padėti kitiems“, – kalba U. Dubosaitė.









