Prieš 50 metų, 1976 m. liepos 17 d., tuometinė Kaišiadorių centrinė ligoninė persikėlė į dabartinius Sveikatos centro pastatus Beržyno g. 27. Kartu į šiuo adresu šalia pastatytą kitą pastatą buvo perkelta ir poliklinika, šiandien veikianti kaip Kaišiadorių pirminės sveikatos priežiūros filialas.

Į iškilmingą atidarymą tada suvažiavo svečiai iš Vilniaus, susirinko rajono vadovai. Vyriausiajam gydytojui Vladui Simonaičiui statytojai įteikė simbolinį raktą. Jis ir dabar pas mus kabo garbingoje posėdžių salės vietoje.

Kaip prisimena buvusi ir dabar pensijoje esanti ligoninės vyriausioji medicinos sesuo Nijolė Dalangauskienė, pabaigus naujos ligoninės statyboms reikėjo ne tik ruošti patalpas, bet ir prižiūrėti, kad būtų saugiai atgabenamas inventorius. „Vadovas Vladas Simonaitis įpareigojo mane siųsti visas skyrių vyresniąsias sesutes tvarkyti patalpų, o pati likau atsakinga už seserų darbą senoje ligoninėje”, – prisimena ji.

Pasak pašnekovės, visas kolektyvas dirbo draugiškai ir stengėsi vienas kitam padėti. Bendras darbas, drausmė ir atsakomybė buvo tai, kas leido pasirengti ligoninės atidarymui ir naująsias patalpas pritaikyti darbui.

Dabar vyresniąja slaugytoja Slaugos ir palaikomojo gydymo skyriuje dirbanti Ona Grigonienė prisimena, kad kiekvienai vyresniajai slaugytojai buvo paskirti naujo pastato aukštai, kuriuos reikėjo sutvarkyti iki atidarymo. „Man buvo paskirtas trečias aukštas, kur įsikūrė traumatologijos ir ginekologijos skyriai, juos ir turėjau paruošti. Valėme grindis, langus, klojome patalynę, ruošėme patalpas pridavimui“, – pasakoja ji.

Pensijoje esanti buvusi Chirurgijos skyriaus vyresnioji sesuo Alfreda Steponavičienė prisimena: „Visų skyrių vyresniosios seserys skubėdavo į naujosios ligoninės statybas. Kiekviena turėjo atsakyti už savo skyriaus sutvarkymą. Man buvo patikėti chirurginis ir traumatologijos skyriai, todėl vaikščiodavau su raktų ryšuliu ir stebėdavau, ar tvarkingai atliekami darbai. Teko ir pačiai griebtis teptuko: dažyti sienas ar palanges, kurios tada dar buvo medinės.“

Buvęs įstaigos chirurgas ir Kaišiadorių poliklinikos vadovas Borisas Geicenas pasakojo, kad tuometinis vyriausiasis gydytojas Vladas Simonaitis dėjo daug pastangų tobulinti buvusi daug kuklesnį pastato projektą. ,„Jo dėka buvo perprojektuotas ir pastatytas daug erdvesnis Priėmimo-skubiosios pagalbos skyrius, įrengtas naujausios technologijos liftas“, – pasakojo buvęs darbuotojas ir dabartinis Kaišiadorių rajono tarybos narys.

Buvęs ligoninės direktorius, o dabar pas mus kardiologu dirbantis Kęstutis Plauska teigė, kad atidarius ligoninę ji tapo pavyzdine tarp visų rajonų ligoninių – čia tuometinė valdžia neretai atveždavo ir užsienio medikų delegacijas.

Iki tol medikams teko dirbti gydymui menkai pritaikytose, sovietų iš Vyskupijos atimtose patalpose. Dabar ten vėl įsikūrusi Vyskupija.

Naujieji pastatai tapo svarbiu žingsniu stiprinant sveikatos priežiūrą Kaišiadorių krašte. Čia kūrėsi skyriai, augo specialistų komanda, plėtėsi paslaugos, o per dešimtmečius keitėsi ne tik įstaigos pavadinimai, bet ir pati medicina.

Vis dėlto svarbiausia liko tai, kas nesikeitė per visą nueitą kelią – ištikimybė pacientui, atsakomybė už žmogų ir kasdienis medikų darbas.

Minėdami šią sukaktį prisimename visus, kurie kūrė, augino ir toliau stiprina mūsų įstaigą – gydytojus, slaugytojus, kitus darbuotojus ir visą bendruomenę.

Ačiū Kaišiadorių muziejui už skaitmenizuotas ir išsaugotas archyvines nuotraukas, kurios papildo ir mūsų archyvą, Borisui Geicenui, Onai Grigonienei, Alfredai Steponavičienei, Njjolei Dalangauskienei, Kęstučiui Plauskai už prisiminimus ir suteiktą medžiagą.